rūpėti

rūpėti
rūpė́ti, rū̃pi (rū̃pia Ob, Ar, rū̃pa Krš), -ė́jo 1. intr. H162, R, I, Sut, M turėti neramių minčių dėl ko (globos, priežiūros, kokių reikalų): Kapitalistams nerū̃pi liaudies masių gerovė . Tai man užeit, rūpi R164. Man rūp', kaip tas dalykas išeis K. Man rū̃pi darbas Nmč. Man nerūpėjo valgį duoti N. Rū̃pi, kad [vaikai] neišmirtųbi Aps. Tep rū̃pi, kad vietos nerandu Dkš. Savo darbą turėjau, mun tas rūpė́jo Nmk. Mun čia gerai: nėkas nerū̃pi LKT117(Rs). Liūb šoksma, dainiuosma, nėkas nerūpė́jo Žr. Nėko nežinau, mun nėkas nèrūpi Sd. Gerai mažam – nėkas nèrūpi Lc. Nerūpėjo įsidėti (atsiminti): nebatmenu pasakos nė vienos Plng. Anai nėkas nerūpė́jo, vyro buvo užlaikoma Trkn. Vaikai parejo – a gyvolis keltas, a nekeltas, anims nèrūp Brs. Negalėjau būt ilgiau svečiuos, labai rūpė́jo namai Skrb. Dabar nei tas ratas, nei tas plūgas – niekas nerū̃pi (nereikia pirkti) Ad. Nerūpė́jo nė ėdis: stalai apdėti – pareisi, paėsi Als. Tegu ji tą rublį užsipelno – kas tau rū̃pia Jrb. Dabar tam prūsui rūpi, iš kur jie gavo duonos LTR(Graž). Kap močiutė drobes audė, da aš maža buvau; kap seselė drobes taisė, da ma[n] nerūpė́jo (d.) Plv. Jam nerū̃pi, kad nėr ko valgyt, ale ūlioja Arm. Guli guli bernelis, jam nerūpi darbelis LTR(Brž). Tamstai nėkas nèrūpa – darbelio nė jokio neturi Žeml. Tau vieni vėjai terū̃pi NdŽ. Anos vaikai, anos darbai, i kas tau rūpia, ko tu sergi?! Škn. Su kitais man nerūpi, man galvos neskausta, aš tik žiūriu ties savim J.Jabl(Sln). Apie mano dukterį tau nerūpėjo, tik turtus krovei Rd. Padykęs jaunimas: kiba kas jam dabar rū̃pi Al. Jam nerūpi kraitis, jam nereik dalios S.Nėr. Jau nerūpi miškai, taip nežiūri aukštai, vien sūnų prie šono sau glaudžia Mair. Didelei jų (tautos namų steigėjų) daugumai darbininkų reikalai rūpi kaip pereitų metų sniegas . Man vis rūpi Baltikos žurnalas K.Būg. Jam tik valgyti ir gerti terū̃pi 134. Per žiemą apie klebono atsitikimą nė vienam nė ominiais nebrūpėjo Žem. Kas kur biškelį susibezdėjo, jau bobum i rū̃pia Škn. Kas jums rū̃p, – tarė jis, – jūs, provninkai maloningi K.Donel. O kas tamstai rūp, kur aš einu? MPs. Medžioklė jam terūpėjo M.Valanč. Nerūpėjo jiems (kryžiuočiams) visiškai lietuviai krikštyti, tik rūpėjo, kaip čia didesnis lobis iš jų išplėšti ir Lietuva pavergti J.Jabl. Jam nerūpė́jo laukelis arti, nė šienelis nupjauti JD174. Tik jam rūpė́jo rytelis kelti, pentinužius nušveisti JD575. O jai nerū̃pi sunkius darbus dirbti; rū̃pi vienturtėlei darželį žiūrėti JD729. Neberūpės pinti rūtelių vainiko, neberūpės siūti šilkų kaspinyko NS527. Rūpia munie kelionelė į svečią šalelę D32. Tai mun rūpia tolimas kelelis, šis tolimas keluželis StnD29. Pati graži, vaikai maži, niekas tau nerūpi LTR(Brsl). Jum nerūpi apie puodus, jūs tik sukat savo kuodus LTR(Lp). Kelk, martele, kelk! – O ko aš berūpama kelsu?! Pln. | tr.: Kas tai mus rūpia? BPI375. Jį nedaug rūpia, kačei visos avys … išgaištų BPII59. Tatai tiktai juos rūpėjo jeib ir kiti apaštalai žinotų Kristų gyvą santį BPII28. ^ Ar rūp bagočiui, kad ubagas ant lauko LTR(Šmk). Šuniui daug rūp, kad kiaulė bulbes knis LTR(Grk). Dievui daugiau rūp, nekaip žmonėms VP13. Kad vaikas neverkia, tai ir motinai nerūpi LTR(Šll). Kur miela – ten akys, kur rūpi – ten mislys Gs. Kas kam rūpi, tas ir širdy tupi Grž. Kas kam rūp, apie tą ir šneka Sln. Pavok, pakavok – nerūpė́s pirkti; nutvers, pakars – nerūpė́s mirti Užv. 2. impers. [i]jausti patraukimą, geisti ką daryti, norėtis: Mes ant laukų papratę, mum mieste nelabai rū̃pia Brž. Savo sodas didelis, ale vis [vaikui] rū̃pia kitan sodan ažeit Ob. Man gi rū̃pia pačiupinėt Ob. Aš pats ant savę menu: man rūpė́jo kur kalnelis, kur ledas geras Gg. Rū̃pi per langą pažiūrėt JnšM. Man nerūpė́jo apstaisyt, nebuvo kada, dirbt reikė Lel. Man rūpė́tų išeit šokt, ale kad jauni neina Sug. Mergom tik ištekėt rū̃pi, daugiau nieko Dglš. Algis ti visada nupirks [vyno], ale kad jam rū̃pia išgert Škt. Man tik rū̃pa lašinių i duonos užkirsti Krž. Man jau rūpi avižos pjaut Sv. Rūpė́tų kur nueit – nebepagaliu Skdt. Vėl baigias metai, ir jam (kareiviui) rūpi pažiūrėt, kas tam puode kaukia LTR(Aln). Rūpė́jo apsdairyt, tai ir važiavau Klt. Rū̃pi gegulei žalia giria, girios paukšteliai subudytie (d.) Vrn. 3. intr. traukti dėmesį, labai dominti: Rūpiù aš visoms merginoms 1. Gyvenau vienas, niekas man nerūpėjo, nė aš niekam nerūpėjau V.Myk-Put. Rūpù aš boboms: žiūr[i] akes išplėtusios Krš. Jauni vaikiai esat, rū̃pat mergikėms Šv. Ne taip rūpì jamui J. Dainos nerū̃pi mumi, reikia dirbt Ūd. Kaip už vyro išėjau, dainės nebrūpė́jo: vienas, antras, trečias [gimė vaikai] Mšk. Aš vis neužmiegu ir neužmiegu, vis man rūp[i] ir rūp[i] tie varškėčiai su tuo pamirkalu Sln. Skauda širdelė, rūpi mergelė, joti reik aplankyti TDrV94. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put. Čia mun rū̃p[i] žmona, aš dar tebesu neatsidžiaugęs Sd. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub. ^ Kas kam, o alkanam vis duona rūpi LTR(Srd). Alkanam duona rūpi, o bagočiui pinigai LTR(). Gaspadoriui tik darbas rūpi, o ne alga PPr74. Jam vištos daugiaus rū̃p, nekaip vištai žardas Klp. Kas kam rūpi, o žąsiai avižos LTR(Lp). Kas kam rūpi: mužikui batvineliai, čigonui lašineliai Prng. \ rūpėti; aprūpėti; įsirūpėti; išrūpėti; parūpėti; prirūpėti; surūpėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • rupėti — rupėti, rùpi, ėjo intr. NdŽ, rùpėti, i, ėjo J; Kos54 1. darytis nelygiam, gruoblėtam (apie paviršių). 2. NdŽ darytis rupesniam (apie miltus). rupėti; aprupėti; nurupėti; surupėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūpėti — vksm. Niẽkas jám nerū̃pi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • parūpėti — intr. 1. pradėti rūpėti, parūpti: Man parūpėjo K. Ma[n] parūpėjo, kur tos antys yr Jrb. Geradėjas nesistebėsi man parūpėjus šitą naujieną ir atsikreipus į Tamstą su užklausimu, kaip čia yra Blv. Kai patekau pas anytą, stovai parūpėjo LTR(Kš). Tu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilgėti — dilgėti, dìlga, ėjo 1. tr., intr. niežėti, perštėti: Ta mano koja dìlga, duria Skr. Strėnos dilgėjo lyg lazda peršertos J.Balt. 2. intr. rūpėti, magėti: Man vis dìlga, kad tik greičiau pabaigus Gs. O jau tau dìlga tas pirkinys! Alk. Jam labai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūpėti — intr. kurį laiką rūpėti: Visa kelionė man išrūpėjo namai Š. rūpėti; aprūpėti; įsirūpėti; išrūpėti; parūpėti; prirūpėti; surūpėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skriūdėti — 2 skriūdėti, skriū̃di, ėjo intr. ppr. impers. rūpėti, neduoti ramybės: Tie trys litai vis man skriū̃di ir skriū̃di Ukm. Man skriū̃di – laiško anas neparašo Švnč. ◊ ant širdiẽs skriūdėti neduoti ramybės, rūpėti: Jam šitas darbas skriūdė̃s in… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surūpėti — intr. parūpti, imti rūpėti: Kaip turėsi savo gyvenimą (ūkį), tada i visi darbai surūpės Varn. Jam pačiutė ir vaikeliai didžiai surūpėjo LTR(Jrb). rūpėti; aprūpėti; įsirūpėti; išrūpėti; parūpėti; prirūpėti; surūpėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsirūpėti — 1. ilgai turėti rūpestį: Dideliai įsirūpėjo mun, dėl to ir pasenusi atminu Šts. 2. imti labai rūpėti: Teip ma[n] įsirūpėjo tie namai, ka baisu Škn. rūpėti; aprūpėti; įsirūpėti; išrūpėti; parūpėti; prirūpėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”